Istorija

 

Niekas tiksliai nežino, kada tiksliai atsirado Go. Viena legenda pasakoja, kad imperatorius Yao (2357-2255m. pr.Kr.) sugalvojo Go , kad apšviestų savo sūnus Dan Zhu. Taip pat yra įrašų, Shun’o sūnus Shang Jun nebuvo pačio šviesiausio proto ir Shun’as (2255-2205m. pr.Kr.) sugalvojo Go sūnui mokytis. Įvairios enciklopedijos nurodo maždaug 2300m. pr.Kr.
Pirmasis Go paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose yra „25-ti Xiang Gong metai Zuo Zhuan regione“. Po maišto, iš regiono buvo išvarytas karalius, tačiau vienas iš maištininko sūnų Ning Shi sutiko atkurti išvaryto karaliaus valdžią. Patarėjas Shu Yi, sutrikdytas šio įvykio, pasakė „Taip, kaip Ning’ai tarnauja karaliui yra blogiau nei žmogus, kuris paima Go akmenį ir negali nuspręsti, kur žaisti. Ning Shi tikrai žlugs.“. Ning Shi buvo nužudytas naujojo karaliaus, kurio valdžią atkūrė.

Tačiau senovės Kinijoje daugelis žmonių kritikavo Go, kaip sukelianti priklausomybę. „San Pu Huang Tu“ yra įrašas, kad Han rūmuose Go žaidžiamas spėti ateitį. Buvo tikima, kad laimėtojas visus metus bus sveikas ir klestės, o pralaimėjęs nuskurs ir sirgs. Apskritai, ilgą laiką Go buvo grupuojamas kartu su Liubo (žaidimas, kuriame daug lemia sekmė). Tačiau buvo bandymų tą įvaizdį pakeisti pabrėžiant Go teorija ir supratimą apie strategiją bei, kad Go idėjos atitinka Konfucijaus mokymus. Senovės Kinijoje viskas turėjo atitikti Dao mokymus arba tai buvo blogai. Šie bandymai dar labiau išpopuliarino Go. Vėliau Go buvo įvardijamas netgi kaip karinių gudrybių žaidimas. Ma Yong’as yra pabrėžęs, kad „Go yra karinio vystimosi žaidimas su trijų pėdų karo lauku“. Dar prieš du tūkstančius metų, rašant apie teoriją, buvo pastebėta, kad: „Stipriausi žaidėjai perima visos lentos kontrolę ir laimi be kovos; vidutiniokai kerta ir atakuoja sudarydami nenuspėjamą situaciją; žemo lygio žaidėjai saugo kampus ir kraštus ir stengiasi gyventi pasyviai.“ Priežastis kodėl žaidimas buvo atmetamas, tai jog žaidimas buvo laikomas klastingu (Tikslas: apgauti priešininką, kad jis patikėtų savo pergale). Tai prieštaravo Konfucijaus mokymams. Huang Xian rašė: „Paslaptis kaip laimėti Go žaidime yra apgaulė. Tas, kuris nesugeba apgauti priešininko pralaimi…  apgaulė yra neleisti priešininkui žinoti apie savo planus… viskas tame pasaulyje apgaulė!“ Apgaulei reikia proto ir tai pagrindinis skirtumas tarp Go ir Liubo. Tai paskatino žmonių sąmoningumą ir šių dviejų žaidimų priskyrimą skirtingoms kategorijoms. Taip Go populiarumas išaugo dar labiau ir jis buvo pripažintas, kaip skatinantis karinį mąstymą.

Lietuvoje Go yra žaidžiamas aktyviau nuo 1981 metų. Daugiau apie tai galima pasiskaityti čia.

Parengta pagal „History of Weiqi“, Yutopian enterprise.

 Komentuoti

Galite naudoti šias HTML žymes ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

(būtina)

(būtina)

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.